Šiandien vakarojau prie clementininės žvakės :)



O kaip ją pasigaminti radau štai čia: labai viskas aiškiai parodyta. Man pavyko iš pirmojo karto :)

Na taip kaip aš aromato jokio nejaučiau (gal dėl to jog šiek tiek sloguoju), negaliu jos pavadinti aromo-žvake. Bet atrodė tikrai įspūdingai. Ir kas geriausiai jog šiaip ar kitaip mes dažniausiai žievelę apelsino, mandarino ar clementino, juk išmetame, o čia dar panaudoti maloniai galime :)

Aš panaudojau clementiną, bet manau galima ir kitus citrusinius vaisius. Svarbiausiai jog knatas kuo ilgesnis būtų, tuomet galima daugiau alyvuogių aliejaus įpilti. Degs ilgiau...

Taigi instrukcija:

Vaisių įpjauname pusiau, jog įsipjautų žievelė. Šiek tiek palupę atsargiau, galimą tą žievelę nuimti nuo vaisiaus minkštimo. Taigi minkštimą niam, niam suvalgome, o su dviem likusiom žievelėm darbuojamės toliau.
Oi pamiršau pasakyti, jog nuiminėjant žieveles, svarbu jog vienoje iš jų liktų kuo ilgesnis knatas, kitaip sakant pats vaisiaus viduriukas - šerdis.

Taigi imame tą puselę kurioje knatas-šerdis, pilame alyvuogių aliejaus, tiek jog jis šiek tiek išlystų iš aliejaus balos :))) Degame tol kol jis užsidega.
Tada dar išpjauname antrosios žievelės vidurį, aš kaip ir filmuotoje medžiagoje dariau žvaigždę, tokia kreivoka gavosi, bet man gražu. Nebijokite daryti didelės žvaigždės, nes jei ji bus mažoka, tai ir oras blogiau cirkuliuos, bus menkesnis degimas, ir gali liepsna deginti žievelę.
Dedame antrąją žievelę su žvaigžde, kaip kepurėlę pirmajai. Va ir tiek to darbo, o rezultatas stulbinančiai malonus :))))

Ilgokai man žvakelė nedegė, nes knatas mano trumpokas buvo, bet buvo neapsakomai gražu ir romantiška gerti arbatą tokį šaltą šios žiemos vakarą, prie šios žvakės.

Ši clementininė (bet manau ir apelsininė, mandarininė ar dar kokia) žvakė puikiai tinka ir šiaip pasilepinimui, ir kokiai romantiškai progai paminėti, pavyzdžiui artėjančiai Valentino dienai.

O svarbiausiai nieko nekainuoja ir EKOlogiška :)))


P.S. fotografavau žvakę laikydama tiesiog ant stalo, na bet vėliau ją padėjau ant lėkštelės. Dugnas žievelės gi vis tiek šiek tiek šyla.