Ak tos šventės, ateina taip greitai, jog neturi laiko net susivokti. Čia tik buvo Kalėdos, o še tau kad nori ir Velykos ant nosies galo :))
Tad šį savo rašinį paskirsiu dar vienam pasakojimui, kaip pasipuošti šiai gražiai atgimimo šventei.

Praeitą savaitgalį edukacinės vakaronės metu, Kačerginėje, mokėmės marginti kiaušinius vašku. Šeimoje dažniausiai Velykoms juo marginame žolynų ir svogūnų lukštų pagalba, o marginimas vašku mano vaikams, buvo tikras atradimas. Išėjome paskutinieji, taip norėjosi numarginti kuo daugiau ir kuo kruopščiau.



Pačiai buvo naujiena išgirsti ir išmokti Velykines racijas. Kuriomis anuomet jaunimas prašydavo kiaušinių. O kiaušiniai, pasirodo buvo visai ne kasdieniškas valgis. Velykoms, biednesni žmonės, kiaušinius priversti būdavo taupyti. Dabar kai kaiušinių galima įsigyti kiekvienoje parduotuvėje, tokie dalykai sunkiai suvokiami. Na bet kas gi draudžia ir mums šiomis dienomis eiti ir išprašyti iš savo kaimyno ar giminaičio margintą, ar šokoladinį kiaušinį :)
Tad kelios racijos, kurias pačiai teko išgirsti:


Tikiu jog tokias racijas išmokiusiems ir pasakiusiems, neliks nieko kito, tik laukti Velykinių vaišių ir dovanų.


Taip kaip šiais laikais šokoladiniai kiaušiniai vis labiau ateina į mada ir greičiausiai vaikai labiau juos džiaugiasi gavę, aš siūlau pabūti originaliems ir išsikarpyti štai tokius simpatiškus karpinukus (ilgaausį zuikį, avinėlį, ančiuką ir geltonpūkį viščiuką). Šiuos karpinių pavyzdžius radau šiame tinklalapyje.  Galima juos atsispausdinti ir ranka išsikarpyti, atrodys labai mielai. Na aš aišku ranka nekarpiau, o man gelbėjo elektroninė pjaustyklė, tad jei kam reikėtų pagalbos tikrai mielai galėsiu padėti :) Idėjų Pastogė

Taip kaip oras per šias Šventas Velykas numatomas nekoks, tad teks kiaušinius ridenti namuose. O jog ridenimas būtų įdomesnis, kursime pirštukų spektaklį. Tokią idėją pasiskolinsiu iš Easter Fingers Puppets tinklalapio. Čia taip pat galite atsispausdinti ir išsikirpti, bei susiklijuoti veikėjus, o gal tiesiog pasipuošti stalą su tokiais nuotaikingais Velykiniais paveikslėliais.


Visada laikausi nuomonės jog visa šeima turi būti įjungta į šventės kūrimą, tad vaikus ryt pristatysiu zuikių karpymui. Ir gaminsime iš jų girliandą.


O šiuos Velykinius zuikius atradau štai šiame tinklalapyje. Jame tik prašoma parašyti savo vardą ir el.paštą, norint juos parsisiųsti. Nepatingėkite tai padaryti, jie juk nuostabiai atrodo :)

Taip mes puošimės ir lauksime šių Šventų Velykų, o kaip šventėme jas prieš kelis metus, galite rasti ir paskaityti šioje nuorodoje. 

Taigi visiems sėkmės ruošiantis šiai šventei ir marginant margučius. 

Vakar turėjome progos išbandyti vienos mano draugės mestą idėją " Širšių gaudyklę". Nes vos susirinkus terasoje draugams, mus aplankę visas spiečius šių nedraugiškų vabzdžių.



Instrukcija kaip tokią širšių gaudyklę pasigaminti.

Reikia paimti plastikinį butelį ( 1-1,5 litro) ir į jį įpilti sulčių (geriausiai jei jos jau būtų pradėję rūgti, tokios skleidžia stipresnį kvapą, bet taip kaip tokių parūgusių neturėjau tiko ir paprastos obuolių sultys) ar uogienės. O butelio kaklelį aptepti kažkuo saldžiu. Medus bus pats tas.
Tokią gaudyklę pakabinti kur spiečiasi vabzdžiai ir tiesiog leisti jiems ryti medų, o iš godumo vėliau sulysti į patį butelį ir jau iš tenai nebeišsikrapštyti .

Graudu, bet kažkaip jas reikia tramdyti, nes nors ir buvome pakabinę šią gaudyklę, nelaimingo atsitikimo vis tiek nebuvo išvengta :( ir gaila jog tam širšės pasirinko vieną iš mažųjų svečių. Tad tokių gaudyklių reikia prisikabinti iš anksto ir šiek tiek tolėliau  nuo vakarėlio vaišių stalo ;)

Būkit laimingi ir lai širšės netrukdo poilsiauti, ir linksmintis, juk vasara!!!

Pasidalinsiu, mano manymu, "superine" idėja, kaip pasigaminti pakvietimus, originalius, lengvai pagaminamus ir dar pigiau grybo kainuojančius :)


Oi, čia gi mes juos naudosime kaip pakvietimus, o šiaip ir atvirukai labai gražūs jie gali būti...
Taigi, Emilio gimtadienis ne už kalnų, tad pribrendo reikalas, pasigaminti pakvietimus.

Idėjos sėmiausi iš vieno skaityto tinklalapio. Kuriame buvo instrukcija, kaip pasigaminti atviruką su mielu drambliuku.  

Tad pirmiausiai ėmiausi darbo pati:

• Atsispausdinau dramblio dalis ir išsikirpau jas. 

Atsisiųsti galite čia: kerpamos dramblio dalys.

• Pasinaudojau lietuvišku, prastos kokybės, žurnalu. Ir išsikarpiau didžkio detales iš jo (kūną, ausis, galvą, balionėlį). Kad būtų greičiau, kirpau iškarto keletą dalių. Pvz. iškarto 4 kūnelius. Ausys visiškai nesudėtingos, tad galima sulanksčius lapą net 6 jų išsikirpti.
• Tuomet prisijungė Emilis ir darbas vyko kaip ant mielių :) 

 Pabaigę karpyti dramblio detales apvedžiojome juoda piešimo priemone (geriausiai tiko vaškinė kreidelė, lengvai, ryškiai, storai, linija brėžėsi ir nesitepliojo per daug, o su flomasteriais, pieštukais ir tušinukais darbas ir jo rezultatas pusėtinas gavosi).

• Tuomet sulipdėme ant spalvoto kartono dramblio dalis.

•  Išlankstėme mažutę kepuraitę ir ją taip pat prilipiname.

•  Dapiešėme balionėliui virvelę.

•  Užrašome pakvietimą :) (šis procesas dar neįvykdytas, bet gal jau kaip nors).

Gavosi štai taip:



Mano su Emiliu nuomone, gavosi tiesiog nuostabiai, nuoširdžiai ir linksmai.

Puikus rezultatas, savimi patenkinti ir į gimtadienį bekviečiantys drambliai :)

Emiliui bus jau 7-eri. Kaip greitai auga vaikas... Ir koks jis savarankiškas, nes kvietimų gamybos, tikrai pusę, o gal net ir daugiau atliko patsai.

Vakar atėjusi pasiimti Emilio, iš darželio, susitikau savo seną, gerą draugę Jurgitą. Ir ji  kaip pradės girti mano papuošalą-aksesuarą, pavadinsime jį MAIK-MANU :) Atrodžiau štai taip.

Tad supratau jog reikia dar kartelį priminti, kaip toks grožis gaminamas, nors vasarą, buvau panašų pasidariusi.

O čia šiandienos ponios Bložienės straipsnis "kaip pirštu į akį".

"Net kai namuose televizorių, mobiliųjų telefonų, knygų, rūbų ar kitų daiktų tiek, kad jie visi ne tik nebetelpa, bet ir ne visi funkcionuoja ar naudojami, retas lietuvis pasiryžta jais atsikratyti. Juk „gal dar kam prireiks“: dvidešimties metų senumo džinsų – grybavimui, nebeveikiančio lygintuvo – detalėms, suknelės, kuri jau persišviečia nuo sudėvėjimo – grindims plauti. Nesvarbu, kad jau pusė spintos laukia tokios „kilnios“ misijos.

Beatodairiškas daiktų kaupimo reiškinys sufleruoja apie „lietuviško“ ekonominio mentaliteto paveldą. Jo šaknys – dar iš to laikmečio, kai būdavo sunku gauti ne tik buities daiktų, bet ir maisto produktų. O kai prekių atsirado, nebeliko pinigų. Taigi, „ko nors“ trūkumas buvo nuolat. Galima prognozuoti, kad toks mentalitetas sunyks tik keičiantis kartoms.

Žinoma, nuosavybė nėra tik finansinė našta, todėl pulti į kraštutinumus ir propaguoti asketiško gyvenimo būdo nebūtina. Tačiau daiktų kaupimas vien dėl turėjimo anaiptol nėra didesnio turto, aukštesnio socialinio statuso ar juolab geresnės gyvenimo kokybės požymis. Retkarčiais reikėtų atitraukti dėmesį nuo tikslo „įgyti, kaupti, išlaikyti“ – pirmiausia turime įvertinti jau įsigytą turtą, optimizuoti jo išlaikymo kaštus bei atsikratyti to, kas nebereikalinga. Taip ne tik galima sukurti daugiau erdvės namuose ir biudžete, bet ir papildyti pastarąjį (kai ką pardavus) ar bent jau gerų darbų krepšelį (padovanojus tam, kam daikto išties reikia). O pradėti galima bent nuo spintų, rūsių, palėpių ir sandėliukų inventorizacijos. Galų gale juk pavasaris!"

Na tad kimbam į darbą ir darome spintose inventorizaciją, ieškome maikutės, ir ją perdarome į maik-maną :)

Tam kad būtų aiškiau dadedu filmuotos medžiagos.

Vakar radome žibuoklių, tad pavasario sezonas atidarytas ir jei noras bus, jau eisu kapstytis į savo šiltnamį, na jei ne šiandien, tai tikrai rytoj. Nes ryt kaip tik gera diena sėti ir sodinti :)
Tad prisiminusi lauko darbus, noriu pasidalinti, gal kiek pavėluotai, bet labai gera, pigia, ekologiška daigyklos idėja :)

Aš daržininkystėje naujokė ir dar visko mokausi, bet mano mamą, galima pavadinti profesionale :))) Ji negali be augaliukų, žemės kapstymo ir gamtos :)

Tad jai, vieną kartą, parodžiau nuotrauką iš "Pinterest". Kurioje buvo daigykla, pagaminta iš tualetinio popieriaus kartoninių cilindrų.


Ji susidomėjo ir jau po poros savaičių pasinaudojo šia idėja. Na ir ką jūs manote, ji pasiteisino 100 proc.

• Ekologiška. (nei papildomai gaminti ką reikia, nei išmesti:);
• Nieko nekainuojanti (gi šio gėrio, tikrai visuose namuose yra);
• Pačių pasigaminta.

Tereikia keleto kartoninių, tualetinio popieriaus, cilindrų. Plastikinės dėželės. Ši mėlyna, nelabai žinau iš kur, bet aš naudojau, salotų, špinatų, plastikinius indelius. Jie aukštoki ir be skylučių, nes į dėžutes bus pilamas vanduo, laistymui. Geros žemės ar biohumuso ir aiškų to ką planuojate sėti.
Čia nufotografuotos mamos firminės salotos "Frilice". Jos be galo skanios ir traškios, ir puikiai laikosi nuskintos. Jau treti metai jas sėjame ir ne tik patys valgome, bet ir kitus vaišiname :)

Ryt mano geros draugės gimtadienis, o dar už poros dienų brolio. Tad aš pagaminau šiems puikiems, artimiems žmonėms atvirukus. Kuriuos pavadinau "Vokų atvirukais".


Nors šiuo kartu nei vienam, nei kitam pinigėlių į vokelius nekišiu, bet idėja, taip pat manau originali.
Mes ten slėpsime sveikinimus, kurie trumpi, daug reiškiantys, prasmingi ir iš visos širdies.





 Taip kaip tokį atviruką nesudėtinga pasigaminti, dalinuosi savo kūrybine paslaptimi :)


Štai taip atrodo vokelių pavyzdžiai, juos galite parsisiųsti ir pdf formatu ( PDF vokelių šablonai).

• Juos atsispausdinę ant spalvotų lapų išsikirpsite;
• Tuomet susilankstysite. Tam jog gražiai popierius lenktūsi, aš naudojau kamštį nuo vyno. Juo lenkiamose vietose perbraukus, lenkimas tikslesnis ir tvarkingesnis :);
• Tuomet vokų kraštines (1-2-3) suklijuojate;
• Vokelius klijuojate ant atviruko pagrindo;
• Užrašote pasveikinimą. 

 O gal nutarsite pasigaminę tokius atvirukus pasveikinti savo artimuosius su Šventomis Velykomis.






Gero jums artėjančių švenčių laukimo ir nesušalkite :)

Šiandien vakarojau prie clementininės žvakės :)



O kaip ją pasigaminti radau štai čia: labai viskas aiškiai parodyta. Man pavyko iš pirmojo karto :)

Na taip kaip aš aromato jokio nejaučiau (gal dėl to jog šiek tiek sloguoju), negaliu jos pavadinti aromo-žvake. Bet atrodė tikrai įspūdingai. Ir kas geriausiai jog šiaip ar kitaip mes dažniausiai žievelę apelsino, mandarino ar clementino, juk išmetame, o čia dar panaudoti maloniai galime :)

Aš panaudojau clementiną, bet manau galima ir kitus citrusinius vaisius. Svarbiausiai jog knatas kuo ilgesnis būtų, tuomet galima daugiau alyvuogių aliejaus įpilti. Degs ilgiau...

Taigi instrukcija:

Vaisių įpjauname pusiau, jog įsipjautų žievelė. Šiek tiek palupę atsargiau, galimą tą žievelę nuimti nuo vaisiaus minkštimo. Taigi minkštimą niam, niam suvalgome, o su dviem likusiom žievelėm darbuojamės toliau.
Oi pamiršau pasakyti, jog nuiminėjant žieveles, svarbu jog vienoje iš jų liktų kuo ilgesnis knatas, kitaip sakant pats vaisiaus viduriukas - šerdis.

Taigi imame tą puselę kurioje knatas-šerdis, pilame alyvuogių aliejaus, tiek jog jis šiek tiek išlystų iš aliejaus balos :))) Degame tol kol jis užsidega.
Tada dar išpjauname antrosios žievelės vidurį, aš kaip ir filmuotoje medžiagoje dariau žvaigždę, tokia kreivoka gavosi, bet man gražu. Nebijokite daryti didelės žvaigždės, nes jei ji bus mažoka, tai ir oras blogiau cirkuliuos, bus menkesnis degimas, ir gali liepsna deginti žievelę.
Dedame antrąją žievelę su žvaigžde, kaip kepurėlę pirmajai. Va ir tiek to darbo, o rezultatas stulbinančiai malonus :))))

Ilgokai man žvakelė nedegė, nes knatas mano trumpokas buvo, bet buvo neapsakomai gražu ir romantiška gerti arbatą tokį šaltą šios žiemos vakarą, prie šios žvakės.

Ši clementininė (bet manau ir apelsininė, mandarininė ar dar kokia) žvakė puikiai tinka ir šiaip pasilepinimui, ir kokiai romantiškai progai paminėti, pavyzdžiui artėjančiai Valentino dienai.

O svarbiausiai nieko nekainuoja ir EKOlogiška :)))


P.S. fotografavau žvakę laikydama tiesiog ant stalo, na bet vėliau ją padėjau ant lėkštelės. Dugnas žievelės gi vis tiek šiek tiek šyla.