Vasarai prasidėjus norisi kažką padaryti gera. Ir mano manymu gero turi būti po nedaug :)
Tad toms, kurios turi SILHOUETE CAMEO, vasarai siūlau, IŠMESKITE INKARUS IR VASAROKITE!!!

O taip kaip inkariuko karpymo failą įdedu, belieka pasirūpinti šauniomis atostogomis :)

Jei viskas gerai suveiks, čia turėtų būti "inkariukas.studio3" failas.

Na o toms kurios inkariukus žada karpyti rankomis ar spausdintis ir vasariškais motyvais kažką dekoruoti, pridedu JPG failą.


Populiaru, neatsibodę ir laaaabai gerai atrodo, tik fantazijos reikalas kur juos panaudosite :)

Taip kaip vis dažniau žmonės prašo įgyvendinti, net man kartais kosmosu dvelkiančias idėjas, aš net priversta kartais būnu tobulinu savo žinias :)

Ir atradau būdą, kaip galima dar originaliau, paslaptingiau ir visai paprastai, dekoruoti, sunumeruoti vakarėlio stalus.


 
Manau visi sutiksime jog atrodo nepakartojamai. Tie kuriems prireiks, štai tokios mano pjaustytų stalo numeracijos pavyzdžių, mielai laukiu susisiekiant idejupastoge@yahoo.com. Daugiau info galite rasti Idėjų Pastogėje

Nors karnavalai jau visi praėjo, tačiau laiko šiam straipsniui atradau tik sausio pradžioje, bet geriau vėliau...

Šiemet Edvinas buvo vilkas, tai buvo paskutinis jo pačio Kalėdinis karnavalas darželyje. Kažkaip keista, kaip taip greitai tas laikas bėga. Na bet grįžtame prie kaukės.


Štai tokią kaukę labai lengvai pasigaminome, iš 3 spalvų veltinio. Veltinį pirkau PC "Ermitažas" ir vieno lakšto kaina man rodos buvo apie 7 lt (apie 2 EUR).
Taigi 3 spalvų veltinis, tuomet dar reikėjo karštų klijų, ir gumelės.

Iškarpas pasidariau iš šioje svetainėje rasto pavyzdžio vilkas pilkas.
Galima buvo ir popierinį variantas pasigamint, bet šiuo kartu norėjau veltinio.



 Išsikirpusi atskiras detales papešiojau visas nelabai lygiai iškirptas kraštines, ir dėjau vieną ant kitos, klijuodama karštais klijais.
Beje karštus klijus rekomenduoju turėti kiekvienuose namuose, jie nekainuoja daug (kaina prasideda nuo 5 EUR), bet tai tikrai geras daiktas, jis praktiškesnis nei SUPER GLUE klijai.
 Kai kaukė buvo suklijuota, prisiuvau gumelę iš abiejų šonų, jog ją būtų galima užsimauti ant galvos.

Viskas, užsidėjome tėčio išvirkščią megztinį ir keliavome į karnavalą :) Tikiuosi kažkas tokiu pat principu keliaus į Kalėdinį karnavalą taip pat.

Šią vasarą esu užversta krikštynų dekoro užsakymais. Tad trumpai ką šiuo metu gaminu ir kas šauniai, ir paprastai naudojama krikštynų šventėms papuošti.

Pradėsiu nuo to jog krikšto ceremonija turi gilią prasmę. Mes juk nekrikštijam savo vaikų vien dėl to jog tokia mada, jog tai daro mūsų kaimynai.
Aš tikiu jog nuo krikšto akimirkos, kažkas tikrai pasikeičia, pačio vaikelio ir jo artimųjų gyvenime. Man tai lyk su Angelu Sargu pasirašoma sutartis, o gal tai kelio pradžia, gal raktas į kitą gyvenimą. Manau, tai visi išgyvename savaip, asmeniškai apmąstote ir pajaučiame tą akimirką...

Na o mes padedame tam lengviau pasiruošti ir tai darome su cinkeliu :)))

Taigi šių metų mano topinis kūrinys krikštynoms būtų "lėlės koja".


Tai batukai į kuriuos galima įdėti lauktuvių svečiams.
Na bet kiekvienas planuoja ir ruošiasi savaip, o mes tik padedame ar patariame :)



Gal jūs norėsite ne įdėti, o tiesiog įteikti kokį skanėstą, krikštynų dalyviams. Taigi galima pagaminti originalų popierėlį su užrašu ir į jį įvynioti šokoladą.

Tie kas organizuojasi krikštynas, dažniausiai užsisako ir mano pagamintų vėjo malūnėlių. Jie žaismingi, originalūs, labai gerai sukasi ir tikrai gerai laiko :)))


Pridedu ir video, kuriame užfiksavau jų sukimąsi.




Dažnai užsakomos atvirutės, kurias pagaminu gan dideles jog tilptų palinkėjimai nuo svečių krikšto vaikeliui.


Arba dekoruoju linkėjimų medį, ant jo kabinami palinkėjimai.




Na va vos nepamiršau, kas dar populiaru. Taigi mūsų popieriniai šiaudeliai, jie tikrai žaismingai. Papuošia ne tik jūsų gėrimų taures, bet ir puikiai, bei gerai atrodo nuotraukose.









Jų visada galite įsigyti pas mus :) www.facebook.com/IdejuPastoge

Mes neatsiliekame nuo madų, bet gerbiame ir lietuvių liaudies papročius. O vienas iš jų vaišinti svečius "Širšių medumi" (visai skanu, kondensuotas pienas su degtine, tikrai širšiškas dalykas, kurio gausite tik po šaukštelį :)).





Na gal ir tiek tų mano įžvalgų į krikštynų šventės dekoravimą. Būkite laimingi kurdami šią šventę sau ir artimiesiems, prisiminkite jog svarbu jausti... Dievo artumą...

Rašykite jei norėsite papuošti šią šventę su mūsų pagalba.
Jūratė
idėjupastoge@yahoo.com
tel.861107079

Tik suploviau indus ir sėdu rašyti ką naujo išbandžiau ir likau sužavėta.
Ar žinote tokį jausmą, kai kažką nerealaus suvalgai ir pasijunti lyg devintame danguje :) Wau, vau, olia lia.



Taigi išbandžiau naują blynų receptą, tokį gan nelabai įprastą, bet tikrai vertą dėmesio. Ir sėdu jį aprašyti, nes gal kas nors susgribs ir vietoje sunkių miltinių blynų išsikeps Užgavienėm šiuos burnoje tirpstančius rikotos blynelius.

Taigi reikėjo:

• 100g miltų;
• 1a.š. kepimo miltelių;
• 1 v.š. cukraus (na gal kitam kartui dėsiu daugiau, nes vaikams jo trūko, bet man buvo pats tas);
• žiupsnelis druskos;
• 250 g. rikotos sūrio;
• 100g. pieno;
• 3 kiaušiniai;
• 1 a.š. vanilės ekstrakto;
• pusės šviežios citrinos patarkuotos žievelės.

Procesas:

1.  Atskyriau kiaušinio trynius nuo baltymo. 
2. Sumaišiau sausus produktus: miltus, kepimo miltelius, cukrų, ir druską.
3. Atskirame inde sumaišiau skystus produktus: rikotą, pieną, kiaušinių trynius, vanilės ekstraktą. Galiausiai patarkavau į skystą masę citrinos žievelės.
4. Į skystą masę sudėjau paruoštą birųjį mišinį. Viską permaišiau. 
5. Tuomet išplakiau iki standumo baltymus ir juos atsargiai įmaišiau į rikotos blynų masę.
6. Viskas. Kaitiname keptuvę ir kepame blynelius.

Na skonis toks lengvutis, tirpstantis burnoje. Atrodo valgytumei ir valgytumei, nes jie visai lengvučiai. Tiesiog debesėliai burnoje, ar gal kaip kokia cukraus vata kuri tirpsta, tik ne tokia saldi :) Tikras komplimentų vertas dalykas.
Siūlau iškarto bėgti į parduotuvę ir pirkti rikotos sūrio ir mėginti pasigaminti tokius blynelius. Vauuu, dabar rašau ir atrodo skonio jau visą gyvenimą nepamiršiu. Super :))) Parašykite kaip jums gavosi, nes bent jau man, tai perversmas blynų kepime.

Taip kaip keletą metų teko gyventi Airijoje, man Halloweenas tikra šventė. Nesigilinu, ar vera, ar neverta švęsti... Geriau daugiau gerų idėjų, švenčių, progų ir daug, daug, daug gerų emocijų. Ir noriu pažymėti jog tos geros emocijos ne tik vaikams, juk linksma visiems, bent jau man, tai tikrai :P

Manau ir ne tik man, jei jau kelinti metai, mano draugai, ir blogo skaitytojai, semiasi daug gerų, ir jau mano pačios išbandytų idėjų. Kaip pasipuošti ir gerai pasilinksminti per šią, na gal nelabai lietuvišką, bet šaunią, baisią, saldžią, kraupią, spalvingą, šiurpą keliančią ir t.t. šventę.

Na, tai ilgai nefilosofavus, dalinuosi spausdinimo failu kurį radau Marthos Stewart tinklalapyje.

Parsisiųsti galite ir iš čia.



Aš aišku rankomis nekarpiau :). Tad jei kam reikia, tikrai galiu pagelbėti su tokių graužikų tuntu, aišku ne už AČIŪ.



Bet visiems kitiems siūlau pasidarbuoti žirklėmis, nepakenks :) Ir linksmai atšvęsti, jau ne už kalnų, Halloweeną.

• spalvoto storesnio popieriaus;
• žirklių
• klijų;
• dvipusės lipnios juostelės;
• rašiklio, kuris matytųsi, rašant ant juodo popieriaus.

Išsikarpiau detales:

• atviruko pagrindą;
• juodą lentą ir jos apatinę dalį;
• obuolį su lapuku ir koteliu;
• kreidos gabalėlį.

Emilis man pagelbėjo užrašyti :) ant lentos.

Na, o vėliau viskas dalis suklijavau. Toms dalims, kurios norėjau jog atrodytų tarsi iškilusios, naudojau dvipusės juostelės gabalėlius..Kaip juos pasigaminti rasite čia.



Sėkmės gaminant padėkos - pasveikinimo atvirukus mokytojams :) Jie tikrai jų verti.


 

Laikas apsilenkti knygas ir pratybų sąsiuvinius.
Na nemanykite, jog mes veltėdžiai, kurie tik dabar prisiruošė jas apsilenkti :).
Tie kurie leidžiate vaikus į mokyklą, aplankalų problemą žinote, jie labai greitai plyšta. Tad greičiausiai esate pasipiktinę, įmonėmis kurios gamina juos.
Pradžioje galvojau jog mes įsigijome brokuotą pakuotę, ar mano vaikas visai neatsakingai elgiasi su knygomis.....
Bet kad NE. Jie plyšta visiems.
Bandžiau pirkti kitos įmonės aplankalus, tai man pačiai bandant aplenkti knygas jie jau plyšo.
Ar čia visada taip, metai iš metų??? Ar čia tik šiemet tokios problemos??? Gėda, tikrai gėda...... UAB "Bengidis" ir dar kitai įm., kurios aplankalai, į maišelį su oro balionais, buvo supakuoti.
Gal jau geriau su kokiais laikraščiais apsilenkti ar tapetais, tai bent jau trins vaikai, plėšys, bet žinosite jog, tai nieko nekainavo.

Na bet žiūrim, ką turime:

• turim knygų ir pratybų sąs. minkštais viršeliais;
• suplėšytų arba plyštančių aplankalų;
• mano atveju, pirmoką Emilį :), kuriam daug kas plyšta ir šiaip krenta iš rankų. 

Problemai spręsti prireiks:

• storesnio popieriaus, kartono;
• lipdukų, lipnios juostelės ar klijų (pasirinktinai ką turite namuose);
• žirklių.

Aš pati nebūčiau susiprotėjusi, bet mano draugė Daina (super kūrybinga, išradinga mama) rado paprastą sprendimą.

1. Knygoms pagaminti  kartoninius kampus.

   2. Pataisyti pirktinius aplankalus, naudojant lipnią juostelę arba lipduką.


Šiuo atveju aš klijavau lipdukus, jog aplankalas neplyštu. Bet taip pat galima klijuoti ir lipnią juostelę. Taip bus užtvirtintas aplankalo lenkimas.

 3. Pagamintus, popierinius kampus uždėti ant knygų ar pratybų viršelio. Tuomet galima aplenkti sutvirtintu aplankalu. Atrodys maždaug taip :)


4. Sukryžiuoti pirštus ir tikėtis, jog taip reikės darbuotis, tik vieną kartą metuose :)

5. Norui esant, kampus vaikai gali ir apipavidalinti, apipiešti ar apklijuoti.


Tikiuosi pagelbės, šios idėjos ir patarimai.

Sėkmės.

Didžiai nustebau, kai knygynuose neradau patinkančio "Pamokų Tvarkaraščio". Vieni per daug sudėtingi, jog mano pirmokėlis juos suprastų (kažkoks ugnikalnis, kurį išsikarpai, suklijuosi ir sukdamas matysi pamokų tvarkaraštį), kiti maži, treti niekuo neypatingi ir tikrai neįdomūs. Na gal padoriausiai atrodė "Pirmokėlio užrašai", bet tai visa knygelė, ar Emilis vartinės kaskart????
Na jau ar niekas negalėjo sukurti nuotaikingo vieno lapo, pamokoms susirašyti??? Tikrai papykau....
Lietuviškose svetainėse, taip pat nieko padoraus nesuradau, teko naršyti angliškuose tinklalapiuose. Labiausiai patiko Mašos ir Meškiaus tvarkaraštis (man pačiai, šie filmukai, gerokai pakelia nuotaiką). Tad daug negalvojus ir neilgai trukus, tvarkaraštį sulietuvinau :) ir ta dam...


Parsisiųskite PDF failą iš čia.

Nepamirškite atsispausdinant nuspausti "Landsckape" :)

Vakar buvo Edvino gimtadienis, visai linksmai jį paminėjome :)
Su gimtadieniu Edvinukai :)
Na bet ilgai nesvaičiojant, noriu pasidalinti, manau mums puikiai pavykusiais pasidaryti, kvietimais. Kuriuos gali pasigaminti kiekvienas. Mes juos gaminome tryse. Jubilijatas daugiau paišė, Emilis klijavo, o man beliko karpyti skrituliukus ir atvirutės pagrindus.





 Štai ir rezultatas.  

Jei panašų norėsite susikurti jums prireiks:

• storesnio popieriaus atviruko pagrindui ir visokių kokių turite spalvotų popieriaus skiaučių ar likučių;
• klijų;
• žirklių;
• flomasterių.

Karpyti atviruko pagrindą galite kokio norite ilgio ir pločio, tuomet dar užklijuojate žalio popieriaus platoką juostelę, ji bus mūsų kirmėliuko pievelė :)
Pats linksmumas skrituliukai. Juos kirpausi 4,5 cm skersmens, bet čia taip pat galite laviruoti. Gal jūsų atvirukas mažesnis, tai ir skrituliukus mažesnius norėsite daryti, viskas jūsų valioje.

O čia kokia tvarka klijavome detales:

Ir taip toliau.... Mes klijavome iš šešių skritulėlių kirmėliuką, bet galima kirmėliuką daryti ir trumpesnį ir ilgesnį, čia jau tik laiko, skrituliukų ir fantazijos reikalas :)


Šaunu, ar ne :)
Gerų švenčių ir sėkmės kūryboje...

"Lengva, paprasta ir toli ieškoti priemonių nereikia" - taip galėčiau apibūdinti dar vieną paprastą idėją, kuri padės papuošti jūsų šventinį stalą. Tai vėliavėlių smeigtukai, sumuštiniams, keksiukams ar vieno kąsnio užkandžiams pagražinti :)


Emilio gimtadieniui, smeigtukai - vėliavėlės, puikiai tiko ridikėlių sviestainiams, kuriuos gaminau pagal  "Sezoninėje virtuvėje" rekomenduojamą receptą.

Smeigtukams-vėliavėlėms, pagaminti reikės:

• dantų krapštukų;
• lipnios-spalvotos juostelės;
• žirklių.

Imate dantų krapštuką ir lipnios juostelės gabalėlį. Smeigtuką dedate per vidurį lipnios juostelės. Belieka jos kraštus suklijuoti, taip jog pagaliukas liktų juostelės viduje.


Dantų krapštukų, tikrai visose parduotuvėse galima rasti, o spalvotas, lipnias juosteles radau  "Tiger" (3 vnt. juostelės už - 5 LT) ir šiuo metu yra pirkti "MAXIMoje".
Reklaminiame laikraštėlyje"MAXI BUM" (11 psl.) dabar, kaip tik yra visas rinkinukas parodytas (5 juostelės su laikikliu kaina - 3,99 LT).


 Žinote kaip sakoma "Batsiuvys be batų", taip ir aš. Gaminu kitiems originalias šventines dekoracijas, o pati renkuosi patį lengviausią variantą. Štai po truputį ruošiuosi ir Edvino gimtadieniui :)

Ir mažiems, ir dideliems, linksmiems, ir šiek tiek surūgėliams, namisėdoms ir nenustygstantiems vietoje, visiems be išimties patinka muilo burbulai. Jų lengvumas, linksmumas, nerūpestingumas....

O jei tie muilo burbulai dideli, tiesiog GIGANTIŠKI... Abejingų, per porą dienų, tikrai nepastebėjau, visi liko susižavėję ir laimingi, matydami tokį spindintį, keičiantį spalvas, didžiulį grožį.



Ilgai ne gražbyliavusi siūlau 100 proc. pasiteisinusį receptą.

Receptas:

1. 3 L vandens;
2. 250 ml indų ploviklio, FAIRY citrinini;
3. 110 g kukurūzų krakmolo;
4. 24 g. (du v.š.) kepimo miltelių.
5. Dviejų lazdelių su perrišta virvele;
6. Kibiro. 

 Instruktažas:

• Į švarų kibirą pilate vandenį ir indų ploviklį. 
• Krakmolą susimaišau su kepimo milteliais ir tuomet sausą mišinį, beriu į vandenio, ir ploviklio mišinį. Krakmolas ir milteliai labai greitai ištirpsta vandenyje, net per daug maišyti nereikia.

Kukurūzų krakmolą pirkau Maximoje (nes juk kaip sakau, "visi keliai veda į MAXIMĄ"), jis būna padėtas dažniausiai prie paprasto bulvių krakmolo. 

• Viską paliekame pastovėti maždaug valandai. (Darosi burbulai ir iškarto, tiesiog jie būna sunkoki, nes dar nebūna nusistovėjęs krakmolas).
• Sunkiausia dalis pasigaminti lazdeles su virvele. Na, tiesiog reikia turėti 2 ilgokas lazdeles, ir virvės ar šiaip kokios medžiagos skiautę ilgoką (pvz. suplėšyti galima seną maikutę), ar storą siūlą, svarbiausiai jog, tai ką naudosite, būtų natūralaus pluošto (pvz. medvilninė), nes muilo mišinys turi įsigerti į naudojamą medžiagą.

•  Mes prasigręžėme skylutes lazdelėse, bet mačiau jog galima įkalti tokias metalines kilputes į lazdelių galą. Tikslas yra virvę pritvirtinti prie lazdelių taip, jog gautųsi vientisas apskritimas. 
• Daugelis kabina ant virvės metalinį žiedą, bet tai nėra būtina, jei naudosite storoką virvę, ar medžiagą. Ir diena nebus per daug vėjuota :)

Pradžioje džiaugiatės ilgais burbulais, bet smagumas yra išmokti juos paleisti. Tai daroma vieną lazdelę laikant tiesiai, o kita bandoma tiesiog "atkirpti", atskirti burbulą.
Na jei nesupratote, tai 3 litrų mišinio užtenka geram pusdieniui intensyviam muilo burbulų leidimui, tikrai susigaudysite ir išmoksite.

Svarbiausiai:  TAIP JUOS GALIMA SKRAIDINTI :)


Rodos ir viskas, belieka džiaugtis vasara ir jos teikiamais malonumais :)

Tuoj, tuoj prasidės tikrasis pajūrio sezonas, juk ne paslaptis jog viskas tenai, keliasdešimt kartų suaktyvėja, prašokus Jonines :)
Būdama prie jūros, aš nemėgstu tinginiauti, tad esu atradusi labai malonų užsiėmimą, galima pavadinti netgi darbą, rinkti jūros akmenėlius.  Renku juos jau kelinti metai ir tikrai negaliu to nedaryti, nes visada atrandu kur puikiai priderinti ir panaudoti, jau grįžus iš pajūrio, juos namų ūkyje :) Koks grožis ir ramybė apima žiūrint į šiuos mažus, nugludintus uolienos gabalėlius. O jei po lietaus..., tai spalvos tiesiog atgyja ir svajos automatiškai primena šiltas, saulėtas dienas pajūryje.

Šiandien, kaip tik pabaigiau gaminti, dekoruoti, kuriant medituoti, antrąjį, nuostabiai gražų, vienetinį gėlių vazoną. Dabar tokius turiu cielus du :)



Gėlių krūmai atrado savo namus :), o man šie vazonai kaskart primins pajūrį. Be to jų dekoravimas, buvo lyg meditacija. Nes dėlioti akmenėlius labai raminantis darbas...

O pasigaminti tokius kūrybos šedevrus niekų darbas, jei įvertinsite mano pastabas.

Pasigaminti tokį vazoną jums prireiks:

• Bet kokio pigesnio, atsibodusio ar brokuoto vazono;
• Greitai kietėjančio cemento;
• Pigmento (jei norite pakeisti cemento spalvą);
• Nedidelio bliūdelio, šaukštelio, na dar gal peilio;
• Vandens;
• Akmenukų (geriau plokštesnių).

Vazonas pirktas iš "Vikingo Išparduotuvės"  - 10 LT.
Greitai kietėjantį cementą pirkau "Ermitaže". Tai tokie milteliai kuriuos reikia sumaišyti su vandeniu ir gauni cemento mišinį.  Maža tokio cemento pakuotė kainavo apie 9 LT, jos neužteko net pirmajam vazonui.
Cemento spalva man niekada nebūna graži, tad iš karto pirkausi ir pigmentą, kurį įmaišius į cemento mišinį gaudavau pilkumo atspalvį.

Cemento reikia užsimaišyti tiek kiek sunaudosite jo per 10-15 minučių, vėliau jis jau pradeda stingti.
Taip kaip su cementu darbavausi pirmą kartą, aš nusistačiau jog geriau jį susimaišyti skystesnį, nei per tirštą (šiek tiek tirštesnį nei lietinių tešla, bet skystesnį, nei grietinė). Nes jei pajusdavau jog kietėja dar neišnaudota cemento masė, bandydavau atskiesti ją vandeniu. Antrąjį kartą skiestas cementas atrodydavo prasčiau išsimaišęs ir lėčiau stingdavo.

Dar pasiūlymas būtų toksai: Jei atsidarėte greitai kietėjančio cemento pakuotę, tai ja atlikite visą darbą vienu kartu. Arba bent jau pakuotę įdėkite į polietileninį maišelį.

Nes man buvo taip:
Vieną vazoną pasigaminau iškarto, o kitam pritrūkau laiko, ir jį pradėjau daryti jau praėjus gal kokioms dvejoms savaitėms. Ir ką jūs manote, kažkas vyko netaip... Cementas stingo lėtai, krito akmenėliai. Tas vietas iš kur iškrito akmenėliai reikėjo gramdyti ir vėl pripildyti cementu, kuris jau tekėjo ant kitų akmenėlių.

Taip nebuvo, kai gaminau pirmąjį, nors naudojau, tą patį cementą ir pigmentą. Taigi moteriška logika kužda, jog pakuotei pabuvus atidarytai, cemento milteliai prisigėrė drėgmės (nors jie atrodė lygiai taip pat), tačiau molekulinė sudėtis greičiausiai buvo pasikeitusi. Ir malonumo darbas tikrai nesuteikė :( Nors vyrai, su kuriais konsultavausi, kas vyko ne taip gaminant antrąjį vazoną, su manimi nesutiko.

Na galite su vyriškąja gimine pasikonsultuoti, besiimant tokio tipo darbo, bet jei jų neklausite patarimo, remkitės mano darbo instrukcija :)

Viskas atrodo maždaug taip:
Nedidelį kiekį cemento susimaišote su šlakeliu vandens ir truputėliu pigmento.
Masę tepate ant vazono ir dėliojate į cemento košę akmenėlius.
Pradėti akmenėlių dėliojimą siūlau nuo vazono viršaus, o vėliau aplipinti šonines jo dalis.
Apdėliojus taip vieną vazono dalį, viską palikti bent jau kokiam pusvalandžiui stingti ("Ermitažo" konsultantas sakė, jog cementas sukietėja po 15 min., bet aš apsidrausdama palikdavau 30 min.).
Kai vazono viena dalis su akmenėliais sukietėja, apverčiate ir lipdote kitą.


Štai jums ir šedevras, džiuginantis ne tik akį, bet ir širdį. Ir tai kūrinys, kuris primena banguojančią jūrą ir šniokščiantį vandenį, tarp įvairiaspalvių akmenėlių.

Pasiilgau jūros, tikiuosi greitai ją aplankysiu :) To linkiu visiems. Geros vasaros ir gražių akmenėlių, jei sugalvosite jų pasirinkti panašiam vazonui pasigaminti.