2013 m. balandžio 16 d., antradienis
Vis nežinau kaip tai pavadinti jog nesugadinti :) Tad pradėsiu viską nuo pradžių.

Vakar atėjusi pasiimti Emilio, iš darželio, susitikau savo seną, gerą draugę Jurgitą. Ir ji  kaip pradės girti mano papuošalą-aksesuarą, pavadinsime jį MAIK-MANU :) Atrodžiau štai taip.

Tad supratau jog reikia dar kartelį priminti, kaip toks grožis gaminamas, nors vasarą, buvau panašų pasidariusi.

O čia šiandienos ponios Bložienės straipsnis "kaip pirštu į akį".
"Net kai namuose televizorių, mobiliųjų telefonų, knygų, rūbų ar kitų daiktų tiek, kad jie visi ne tik nebetelpa, bet ir ne visi funkcionuoja ar naudojami, retas lietuvis pasiryžta jais atsikratyti. Juk „gal dar kam prireiks“: dvidešimties metų senumo džinsų – grybavimui, nebeveikiančio lygintuvo – detalėms, suknelės, kuri jau persišviečia nuo sudėvėjimo – grindims plauti. Nesvarbu, kad jau pusė spintos laukia tokios „kilnios“ misijos.
Beatodairiškas daiktų kaupimo reiškinys sufleruoja apie „lietuviško“ ekonominio mentaliteto paveldą. Jo šaknys – dar iš to laikmečio, kai būdavo sunku gauti ne tik buities daiktų, bet ir maisto produktų. O kai prekių atsirado, nebeliko pinigų. Taigi, „ko nors“ trūkumas buvo nuolat. Galima prognozuoti, kad toks mentalitetas sunyks tik keičiantis kartoms.
Žinoma, nuosavybė nėra tik finansinė našta, todėl pulti į kraštutinumus ir propaguoti asketiško gyvenimo būdo nebūtina. Tačiau daiktų kaupimas vien dėl turėjimo anaiptol nėra didesnio turto, aukštesnio socialinio statuso ar juolab geresnės gyvenimo kokybės požymis. Retkarčiais reikėtų atitraukti dėmesį nuo tikslo „įgyti, kaupti, išlaikyti“ – pirmiausia turime įvertinti jau įsigytą turtą, optimizuoti jo išlaikymo kaštus bei atsikratyti to, kas nebereikalinga. Taip ne tik galima sukurti daugiau erdvės namuose ir biudžete, bet ir papildyti pastarąjį (kai ką pardavus) ar bent jau gerų darbų krepšelį (padovanojus tam, kam daikto išties reikia). O pradėti galima bent nuo spintų, rūsių, palėpių ir sandėliukų inventorizacijos. Galų gale juk pavasaris!"
Na tad kimbam į darbą ir darome spintose inventorizaciją, ieškome maikutės, ir ją perdarome į maik-maną :)

Tam kad būtų aiškiau dadedu filmuotos medžiagos.



Na kaip matėte maikutės juosteles reikia ištampyti, tuomet gaunasi tokie ilgi makaronai, kurie neirsta iš kraštų.

Nesukarpytą kraštą gražiai susiūti. Ir papuošti kokia nors detale. Aš šiuo kartu prisiuvau porą detalių iš sulūžusios apyrankės.


Va štai jums "nauja - gerai pamiršta sena". Juk taip daug geriau, nei kaupti spintoje, grindų skudurams.

Kai atsibos, nebus gaila ir išmesti. O jei norėsite kažko naujo, galima ir pafantazavus naujų vėjų įpūsti :)

4 komentarai (-ų):

Anonimiškas rašė...

PamISta sena :D :D

Idėjų pastogė rašė...

:P Vis tas pavasaris :)

Anonimiškas rašė...

Labai dėkinga už tokią nuostabią idėją, ir dovaną, kuria kaip tik dabar ir esu pasidabinus:):):)
Jurga

Idėjų pastogė rašė...

Prašom :)

About Me

Idėjų pastogė
Tikrai gerą idėją galima pažinti iš to, kad ji jau iš anksto atrodo neįgyvendinama. (A.Einstein)
Rodyti visą mano profilį