Tuoj, tuoj prasidės tikrasis pajūrio sezonas, juk ne paslaptis jog viskas tenai, keliasdešimt kartų suaktyvėja, prašokus Jonines :)
Būdama prie jūros, aš nemėgstu tinginiauti, tad esu atradusi labai malonų užsiėmimą, galima pavadinti netgi darbą, rinkti jūros akmenėlius.  Renku juos jau kelinti metai ir tikrai negaliu to nedaryti, nes visada atrandu kur puikiai priderinti ir panaudoti, jau grįžus iš pajūrio, juos namų ūkyje :) Koks grožis ir ramybė apima žiūrint į šiuos mažus, nugludintus uolienos gabalėlius. O jei po lietaus..., tai spalvos tiesiog atgyja ir svajos automatiškai primena šiltas, saulėtas dienas pajūryje.

Šiandien, kaip tik pabaigiau gaminti, dekoruoti, kuriant medituoti, antrąjį, nuostabiai gražų, vienetinį gėlių vazoną. Dabar tokius turiu cielus du :)



Gėlių krūmai atrado savo namus :), o man šie vazonai kaskart primins pajūrį. Be to jų dekoravimas, buvo lyg meditacija. Nes dėlioti akmenėlius labai raminantis darbas...

O pasigaminti tokius kūrybos šedevrus niekų darbas, jei įvertinsite mano pastabas.

Pasigaminti tokį vazoną jums prireiks:

• Bet kokio pigesnio, atsibodusio ar brokuoto vazono;
• Greitai kietėjančio cemento;
• Pigmento (jei norite pakeisti cemento spalvą);
• Nedidelio bliūdelio, šaukštelio, na dar gal peilio;
• Vandens;
• Akmenukų (geriau plokštesnių).

Vazonas pirktas iš "Vikingo Išparduotuvės"  - 10 LT.
Greitai kietėjantį cementą pirkau "Ermitaže". Tai tokie milteliai kuriuos reikia sumaišyti su vandeniu ir gauni cemento mišinį.  Maža tokio cemento pakuotė kainavo apie 9 LT, jos neužteko net pirmajam vazonui.
Cemento spalva man niekada nebūna graži, tad iš karto pirkausi ir pigmentą, kurį įmaišius į cemento mišinį gaudavau pilkumo atspalvį.

Cemento reikia užsimaišyti tiek kiek sunaudosite jo per 10-15 minučių, vėliau jis jau pradeda stingti.
Taip kaip su cementu darbavausi pirmą kartą, aš nusistačiau jog geriau jį susimaišyti skystesnį, nei per tirštą (šiek tiek tirštesnį nei lietinių tešla, bet skystesnį, nei grietinė). Nes jei pajusdavau jog kietėja dar neišnaudota cemento masė, bandydavau atskiesti ją vandeniu. Antrąjį kartą skiestas cementas atrodydavo prasčiau išsimaišęs ir lėčiau stingdavo.

Dar pasiūlymas būtų toksai: Jei atsidarėte greitai kietėjančio cemento pakuotę, tai ja atlikite visą darbą vienu kartu. Arba bent jau pakuotę įdėkite į polietileninį maišelį.

Nes man buvo taip:
Vieną vazoną pasigaminau iškarto, o kitam pritrūkau laiko, ir jį pradėjau daryti jau praėjus gal kokioms dvejoms savaitėms. Ir ką jūs manote, kažkas vyko netaip... Cementas stingo lėtai, krito akmenėliai. Tas vietas iš kur iškrito akmenėliai reikėjo gramdyti ir vėl pripildyti cementu, kuris jau tekėjo ant kitų akmenėlių.

Taip nebuvo, kai gaminau pirmąjį, nors naudojau, tą patį cementą ir pigmentą. Taigi moteriška logika kužda, jog pakuotei pabuvus atidarytai, cemento milteliai prisigėrė drėgmės (nors jie atrodė lygiai taip pat), tačiau molekulinė sudėtis greičiausiai buvo pasikeitusi. Ir malonumo darbas tikrai nesuteikė :( Nors vyrai, su kuriais konsultavausi, kas vyko ne taip gaminant antrąjį vazoną, su manimi nesutiko.

Na galite su vyriškąja gimine pasikonsultuoti, besiimant tokio tipo darbo, bet jei jų neklausite patarimo, remkitės mano darbo instrukcija :)

Viskas atrodo maždaug taip:
Nedidelį kiekį cemento susimaišote su šlakeliu vandens ir truputėliu pigmento.
Masę tepate ant vazono ir dėliojate į cemento košę akmenėlius.
Pradėti akmenėlių dėliojimą siūlau nuo vazono viršaus, o vėliau aplipinti šonines jo dalis.
Apdėliojus taip vieną vazono dalį, viską palikti bent jau kokiam pusvalandžiui stingti ("Ermitažo" konsultantas sakė, jog cementas sukietėja po 15 min., bet aš apsidrausdama palikdavau 30 min.).
Kai vazono viena dalis su akmenėliais sukietėja, apverčiate ir lipdote kitą.


Štai jums ir šedevras, džiuginantis ne tik akį, bet ir širdį. Ir tai kūrinys, kuris primena banguojančią jūrą ir šniokščiantį vandenį, tarp įvairiaspalvių akmenėlių.

Pasiilgau jūros, tikiuosi greitai ją aplankysiu :) To linkiu visiems. Geros vasaros ir gražių akmenėlių, jei sugalvosite jų pasirinkti panašiam vazonui pasigaminti.