Šį sekmadienį, atsikėlus, pirmojo aukšto grindys, buvo panašios į mūšio lauką. Kariavo Emilis ir skruzdėlės :P

Tiesa pasakius, jau buvau įpratusi, pavasarį, sulaukti šių mažų, tačiau man nelabai malonių, padarėlių, svečiuose. Bet tik spėjau pasidžiaugti, jog šis pavasaris išskirtinis, kaip še tau kad nori, sugužėjo, per vieną naktį, jų visas tuntas. Ir pirmasis į nelauktų svečių mūšį, stojo Emilis, kuris visą rytą jas pirštu mušė. Baisu....

Chemijos, skruzdžių naikinimui, pilna kiekvienoje parduotuvėje, tik daugelis, jau mano bandytų buvo neveiksmingos.
Tad laukdama, kol kas patars, kaip su nelauktais svečiais kovoti, išbandžiau kažkur skaitytą priemonę:


Ir tai tikrai pasiteisino. 
Supjausčiau šviežią agurką riekelėmis ir padėliojus jas tose vietose kur skruzdėlių buvo daugiausiai, kur jų kelias (jis tęsėsi nuo virtuvės sienos, per visą svetainę, iki lauko durų). Jau po kiek laiko (maždaug po 2 val.) jų apmažėjo, o po gero pusdienio, bėginėjo vos keletas. 

Aišku, norėjosi karą galutinai užbaigti, tad nuodų po keleto dienų vis tiek pabėriau. 

Bet jei auginate mažus ar labai alergiškus vaikus, nerandate patikimos, veiksmingos priemonės parduotuvėse, ši, agurko terapija, tikrai veiksminga :) ir visiškai nekenksminga. Aišku jei nekreipsite dėmesio į ant grindų gulinčius agurkus :).


 
 

Šiomis, jau panašiomis į vasarą dienomis, daugelis, maisto ruošimo tinklalapiai, marga nuo ridikėlių, salotų, krapų ir t.t. siūlomų gaminti patiekalų. Tačiau mėsytė taip pat ne prošalį :)

Taigi aš siūlau, mano mamos, man parodytu kotletukų receptą.

Kepiau jau keletą kartų, gaunasi puikiai, o jei mano Edvinas juos valgo...., tai rodo jog jie idealūs :)



Reikės:

• 200 g. varškės;
• 400 g. maltos paukštienos filė (naudoju kalakutieną, nes vaikai labiau ją mėgsta);
• 1 svogūnas;
• 5 šaukštai džiuvėsėlių;
• druskos, pipirų;
• 2 kiaušinių.

Varškę sumaišykite su faršu, įmuškite kiaušinius ir įberkite džiuvėsėlių, suberkite smulkiai supjaustytą svogūną, gerai permaišykite. Įberkite druskos ir pipirų, palikite bent 10 min. pastovėti kambario temperatūroje, po to, suformavę norimo dydžio maltinukus, kepkite juos įkaitintame alyvuogių aliejuje.

Kas įdomiausiai, varškės nei kiek nesijaučia, o patys kotletukai minkšti ir labai skanūs.

Puikiai tinkantys vasarai. Skanaus :)

Pasidalinsiu, mano manymu, "superine" idėja, kaip pasigaminti pakvietimus, originalius, lengvai pagaminamus ir dar pigiau grybo kainuojančius :)


Oi, čia gi mes juos naudosime kaip pakvietimus, o šiaip ir atvirukai labai gražūs jie gali būti...
Taigi, Emilio gimtadienis ne už kalnų, tad pribrendo reikalas, pasigaminti pakvietimus.

Idėjos sėmiausi iš vieno skaityto tinklalapio. Kuriame buvo instrukcija, kaip pasigaminti atviruką su mielu drambliuku.  

Tad pirmiausiai ėmiausi darbo pati:

• Atsispausdinau dramblio dalis ir išsikirpau jas. 

Atsisiųsti galite čia: kerpamos dramblio dalys.

• Pasinaudojau lietuvišku, prastos kokybės, žurnalu. Ir išsikarpiau didžkio detales iš jo (kūną, ausis, galvą, balionėlį). Kad būtų greičiau, kirpau iškarto keletą dalių. Pvz. iškarto 4 kūnelius. Ausys visiškai nesudėtingos, tad galima sulanksčius lapą net 6 jų išsikirpti.
• Tuomet prisijungė Emilis ir darbas vyko kaip ant mielių :) 

 Pabaigę karpyti dramblio detales apvedžiojome juoda piešimo priemone (geriausiai tiko vaškinė kreidelė, lengvai, ryškiai, storai, linija brėžėsi ir nesitepliojo per daug, o su flomasteriais, pieštukais ir tušinukais darbas ir jo rezultatas pusėtinas gavosi).

• Tuomet sulipdėme ant spalvoto kartono dramblio dalis.

•  Išlankstėme mažutę kepuraitę ir ją taip pat prilipiname.

•  Dapiešėme balionėliui virvelę.

•  Užrašome pakvietimą :) (šis procesas dar neįvykdytas, bet gal jau kaip nors).

Gavosi štai taip:



Mano su Emiliu nuomone, gavosi tiesiog nuostabiai, nuoširdžiai ir linksmai.

Puikus rezultatas, savimi patenkinti ir į gimtadienį bekviečiantys drambliai :)

Emiliui bus jau 7-eri. Kaip greitai auga vaikas... Ir koks jis savarankiškas, nes kvietimų gamybos, tikrai pusę, o gal net ir daugiau atliko patsai.