2013 m. vasario 10 d., sekmadienis
Užgavėnės dar tik antradienį, bet jau šį savaitgalį buvo švenčiamos daugelyje bendruomenių. Tad valgome kuo sočiau ir vejam, vejam, tą žiemą iš kiemo. Nes jau taip norisi žalumos. Kaip apie ją pagalvoju, atrodo net kvapą žolės prisimenu ir kuo griečiau jį norisi vėl pajusti. O gėlelės, o medžių šakų pumpurėliai - mmmmm, kaip jų jau esu pasiilgusi.
O kas Užgavėnės iš viso per šventė? Ir kaip jas linksmai atšvęsti, jog gyvenime nebeliktų negandų. Mums padės išsiaiškinti Vaida.
"Artėjant Užgavėnių šventei, mane apėmė smalsumas, o ką reiškia ši šventė. Taip žinau, kad varom žiemą iš kiemo, bet prie ko Morės deginimas, persirengimas ir pan. Pasirodo ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe. Seniau ji buvo vadinama Ragučio švente. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”. Būta manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 patiekalus. Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – tai liaudies šventė nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šios šventės laikas apibrėžiamas bažnytinio kalendoriaus, nes priklauso nuo Velykų laiko). Pasirodo mes turim savo karnavalą, valio!
Na o aš savo ruožtu siūlau prisiminti kaip gaminausi sijonų, sijoną su kuriuo šiandien buvau pasipuošusi būdama Lampėdžių Morės deginimo šventėje. Buvau gan populiari Raganaitė :), sulaukiau daug komplimentų už kostiumą. Žmonės net su manimi net paveikslavosi :) Šį sijoną dėsiuosi ir antradienį.
O blynų receptą siūlau štai šį čekiškų vaflių. Jis tinka kaip tik Užgavėnių šventei, nes blynų gaunasi labai daug, užteks ir jums patiems, ir ubagautojams, ir kaimynams pavaišinti :) O be to, labai skanūs.
Aš kaip tik naudosiu šį receptą ir kepsiu blynus Edvinuko darželio grupėje :) Tikiuosi gerai pašėlsime per Užgavėnes visi, juk verta patrepsėti, pašokti ir pagazdinti žiemą, bei sudeginti negandas, kad ir kiek jų būtų mūsų gyvenimuose.
O kas Užgavėnės iš viso per šventė? Ir kaip jas linksmai atšvęsti, jog gyvenime nebeliktų negandų. Mums padės išsiaiškinti Vaida.
"Artėjant Užgavėnių šventei, mane apėmė smalsumas, o ką reiškia ši šventė. Taip žinau, kad varom žiemą iš kiemo, bet prie ko Morės deginimas, persirengimas ir pan. Pasirodo ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe. Seniau ji buvo vadinama Ragučio švente. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”. Būta manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 patiekalus. Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – tai liaudies šventė nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šios šventės laikas apibrėžiamas bažnytinio kalendoriaus, nes priklauso nuo Velykų laiko). Pasirodo mes turim savo karnavalą, valio!
Užgavėnes žmonės ruošdavo įvairius vaidinimus,
daug triukšmaudavo, krėsdavo išdaigas. Vaikai dūkdavo, lipdydavo diedus,
svaidydavosi sniego gniūžtėmis. Iš kaimo į kaimą vaikščiodavo persirengėliai su
kaukėmis. Kaukės, tai žmogaus persikūnijimo į kitą būtybę asmeninė detalė
Pagrindiniai šventės veiksmai – šventės
veikėjų Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Svarbus šventės
atributas – blynai.
Lašininis simbolizuodavo žiemą, o Kanapinis- pavasarį.
Tarp jų vykdavo žūtbūtinė kova, kurią laimėdavo pavasario būtybė – Kanapinis ir
prasidėdavo Gavėnia. Na ir prasideda gavėnia, apie ją net yra mįslė: Septynios
mylios geležinio tilto, dešra užrakinta, "kilbasa" užkabinta.
Morė –
pati nelabosios žiemos dvasia. Ji simbolizuodavo gyvybines jėgas bei žiemos ir
pavasario persilaužimo momentą. Buvo tikima, kad sunaikinamas blogis,
negerovės, tikima, kad greičiau atgis augalija. Tai aš kaip visur ieškanti
prasmės nusprendžiau morės deginimą panaudoti asmeniniais tikslais. Surašėm, su
vaikais visko ko nenorim (gavosi nemaža krūvelė lapelių, nupaveikslavau tik
dalelę, kiti asmeniški).
Prie Morės
sijono prisiuvom kišenę su užrašu negandos ir sudėjom visus lapelius. Tikiu kad
užgavėnių dieną sudegindami Morę sudeginsim ir visas savo negandas.
Siūlau
ir jums išbandyti.
Tad iki šventės gaminamės Morę, kaukes ir
ruošiamės blynų kepimui".
Man labai graži Vaidos šeimos Morė, linkiu jog ją sudeginus nebeliktų negandų ir kiekviena jų šeimos diena būtų šviesi, harmoninga ir be "multikų" pabaisų :)
O blynų receptą siūlau štai šį čekiškų vaflių. Jis tinka kaip tik Užgavėnių šventei, nes blynų gaunasi labai daug, užteks ir jums patiems, ir ubagautojams, ir kaimynams pavaišinti :) O be to, labai skanūs.
Aš kaip tik naudosiu šį receptą ir kepsiu blynus Edvinuko darželio grupėje :) Tikiuosi gerai pašėlsime per Užgavėnes visi, juk verta patrepsėti, pašokti ir pagazdinti žiemą, bei sudeginti negandas, kad ir kiek jų būtų mūsų gyvenimuose.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą