Vakar atėjusi pasiimti Emilio, iš darželio, susitikau savo seną, gerą draugę Jurgitą. Ir ji  kaip pradės girti mano papuošalą-aksesuarą, pavadinsime jį MAIK-MANU :) Atrodžiau štai taip.

Tad supratau jog reikia dar kartelį priminti, kaip toks grožis gaminamas, nors vasarą, buvau panašų pasidariusi.

O čia šiandienos ponios Bložienės straipsnis "kaip pirštu į akį".

"Net kai namuose televizorių, mobiliųjų telefonų, knygų, rūbų ar kitų daiktų tiek, kad jie visi ne tik nebetelpa, bet ir ne visi funkcionuoja ar naudojami, retas lietuvis pasiryžta jais atsikratyti. Juk „gal dar kam prireiks“: dvidešimties metų senumo džinsų – grybavimui, nebeveikiančio lygintuvo – detalėms, suknelės, kuri jau persišviečia nuo sudėvėjimo – grindims plauti. Nesvarbu, kad jau pusė spintos laukia tokios „kilnios“ misijos.

Beatodairiškas daiktų kaupimo reiškinys sufleruoja apie „lietuviško“ ekonominio mentaliteto paveldą. Jo šaknys – dar iš to laikmečio, kai būdavo sunku gauti ne tik buities daiktų, bet ir maisto produktų. O kai prekių atsirado, nebeliko pinigų. Taigi, „ko nors“ trūkumas buvo nuolat. Galima prognozuoti, kad toks mentalitetas sunyks tik keičiantis kartoms.

Žinoma, nuosavybė nėra tik finansinė našta, todėl pulti į kraštutinumus ir propaguoti asketiško gyvenimo būdo nebūtina. Tačiau daiktų kaupimas vien dėl turėjimo anaiptol nėra didesnio turto, aukštesnio socialinio statuso ar juolab geresnės gyvenimo kokybės požymis. Retkarčiais reikėtų atitraukti dėmesį nuo tikslo „įgyti, kaupti, išlaikyti“ – pirmiausia turime įvertinti jau įsigytą turtą, optimizuoti jo išlaikymo kaštus bei atsikratyti to, kas nebereikalinga. Taip ne tik galima sukurti daugiau erdvės namuose ir biudžete, bet ir papildyti pastarąjį (kai ką pardavus) ar bent jau gerų darbų krepšelį (padovanojus tam, kam daikto išties reikia). O pradėti galima bent nuo spintų, rūsių, palėpių ir sandėliukų inventorizacijos. Galų gale juk pavasaris!"

Na tad kimbam į darbą ir darome spintose inventorizaciją, ieškome maikutės, ir ją perdarome į maik-maną :)

Tam kad būtų aiškiau dadedu filmuotos medžiagos.

Vakar valgiau įdarytus kiaušinius ir net ausys linko, kaip buvo skanu :)))
Nors visai nesenai šventėme Velykas ir Atvelykį, per kuriuos būtinai visi vaišinomės margučiais ir po tokių kiaušinių švenčių dar ilgokai į juos žiūrėti nebesinori. Bet vakar man tas visai nepamaišė suryti jų bent tris :) Negaliu pasakyti jog esu iš tų, kurios pusryčiams valgo kiaušinius, labiau juos naudoju kepiniams :)

Asta mano geriausia draugė. Ne per seniausiai šventėme jos gimtadienį, kuriame vaišių stalo garbingą vietą užėmė, įdaryti kiaušiniai. Daugelis svečių, jau žinodami šio patiekalo subtilų skonį, pirmiausiai juos ir ragavo. O aš susigundžiau, tik pastebėjusi kaip greitai tuštėja kiaušinių lėkštė. Ir tikrai tai vieni iš skaniausių, mano ragautų, įdarytų kiaušinių. Taip kaip ragavau juos pas Astą, o ji juos dažnokai gamina, juos ir pavadinsime "Astos firminiai kiaušiniai" :)

Jiems pagaminti reikės:

• 5 kietai virtų kiaušinių;
• 3 gerų valgomųjų šaukštų majonezo;
• 3 juodos duonos riekėlių;
• druskos, pipirų pagal skonį.

Pirmiausiai kietai išsiverdate arba orkaitėje išsikepate kiaušinius.
Tuomet juos atšaldome, nulupame.
Kol kiaušiniai vėsta, pasikepate duonelę. Juodos duonos riekeles smulkiai supjaustote kubeliais ir pakepinate keptuvėje su trupučiu aliejaus.


Atšalusius kiaušinius perpjauname pusiau išimame trynius į dubenėlį. Tuomet gerai juos pertriname su majonezu ir prieskoniais, jog neliktų gumulėlių, viskas turi patapti vientisa mase. 

Jei kiaušiniais mėgausitės iš karto, tai galima gaminimo procesą tęsti toliau.
Tuomet reikia duonelę sumaišyti su trynių mane, ir įdaryti ją likusias tuščias, kiaušinių baltymų puseles. Papuošti įdarytus kiaušinius žalumynais (šiuo kartu nieko neturėjau, tad įsmeigiau pavasarinę žibuoklę :)).


Valgant duonelę traška ir naudotų produktų derinys, puikiai nuteikia jūsų gomurį. Che, che, che kažkodėl lenda, štai toks reklaminis apibūdinimas. Vienu žodžiu, skanu, paprasta ir tinka, tiek kiekvienai dienai, tiek svečiams vaišinti. Išmėginkite tikrai liksite sužavėti...

P.S. Jei kiaušinius gaminate, o valgyti ruošiatės juos vėliau. Rekomenduoju duomelę maišyti ir kiaušinius farširuoti prieš pateikiant juos ant stalo. Taip duonelė bus traškesnė. Kitu atveju, gi greitai prisisotina majonezu ir tampa drėgna. Nors vakar mano mamai ir su drėgnesne duonele skanu buvo :))

Skanaus!!!

Vakar radome žibuoklių, tad pavasario sezonas atidarytas ir jei noras bus, jau eisu kapstytis į savo šiltnamį, na jei ne šiandien, tai tikrai rytoj. Nes ryt kaip tik gera diena sėti ir sodinti :)
Tad prisiminusi lauko darbus, noriu pasidalinti, gal kiek pavėluotai, bet labai gera, pigia, ekologiška daigyklos idėja :)

Aš daržininkystėje naujokė ir dar visko mokausi, bet mano mamą, galima pavadinti profesionale :))) Ji negali be augaliukų, žemės kapstymo ir gamtos :)

Tad jai, vieną kartą, parodžiau nuotrauką iš "Pinterest". Kurioje buvo daigykla, pagaminta iš tualetinio popieriaus kartoninių cilindrų.


Ji susidomėjo ir jau po poros savaičių pasinaudojo šia idėja. Na ir ką jūs manote, ji pasiteisino 100 proc.

• Ekologiška. (nei papildomai gaminti ką reikia, nei išmesti:);
• Nieko nekainuojanti (gi šio gėrio, tikrai visuose namuose yra);
• Pačių pasigaminta.

Tereikia keleto kartoninių, tualetinio popieriaus, cilindrų. Plastikinės dėželės. Ši mėlyna, nelabai žinau iš kur, bet aš naudojau, salotų, špinatų, plastikinius indelius. Jie aukštoki ir be skylučių, nes į dėžutes bus pilamas vanduo, laistymui. Geros žemės ar biohumuso ir aiškų to ką planuojate sėti.
Čia nufotografuotos mamos firminės salotos "Frilice". Jos be galo skanios ir traškios, ir puikiai laikosi nuskintos. Jau treti metai jas sėjame ir ne tik patys valgome, bet ir kitus vaišiname :)

Dar tik šiandien visų klausiau: "Tai kur tas pavasaris?". O jis štai jau prasidėjęs, nes jau radau mėlingalvių žibuoklių. Ir nekantraudama noriu su visais pasidalinti :))) Net drebu iš pasitenkinimo :)


Ar ne gražuolės?.....






Koteliai trumpučiai, bet vis tiek stiebiasi link saulės spindulių, o aš džiaugiuosi, jog pagaliau tikrasis pavasaris...

Tie kurie jau rytoj bėgs ieškoti mėlingalvių gražuolių, galiu iškarto perspėti - miške labai drėgna.
Mano vaikai pirmieji lenda visada ir visur, bet šį kartą pirmąjai mamai teko visai išsimozoti purve :)


Šlovė skalbimo mašinai, nes ne tik mama molina grįžo namo :) Bet patenkinta, jog radome, gal net vieni iš pirmųjų, gražuoles, pavasario pranašes :)

Su Pavasariu Mielieji!!!

Ar kas beprisimeną pavasarį? Mano rodos žiema jau užsibuvo. Nors ji nei kiek nemaišo, kol dar turime malkučių, bet jau norsisi saulės šilumos, nes kaip sakoma "be saulės šilumos, dar baisiau, nei be mamos" :) O tam kad sušiltumėm ir praskaidrintumėme nuotaikas, atradau tai, ką mes esame išbandę vasarą.

Bandėte piešti kondensuotu pienu? Jei dar ne, kaip tik puiki proga tai išbandyti, ir prisiminti vaivorykštę, ar šiaip ką nors labai šviesaus ir mielo, ir tuo pačiu pasmaližiauti...


 Edvinas nėra didis smaližius, bet Emilis, tai tas kuriam šis piešimas ir laižymas teptukų labai patiko :)


Svarbiausiai, jog piešiniai, be galo blizga, aišku ir limpa taip pat :). Bet mes juos šiek tiek apdžiuvusius kabinome į savo parodų sieną, taip kad niekas prie jų prilipęs nebuvo, nei mes patys, nei musinukai :)))

Smaližių piešimui mums prireikė:

• sutirštinto saldaus pieno, t.y. kondensuoto;
• maistinių dažų;
• teptukų;
• akvarelinio piešimo popieriaus;
• ir indelių saldiesiems dažams susimaišyti.

Ak ta saldi, nerūpestinga vaikystė...

Dar tik užvakar ėjau iš proto dėl to jog nieko nespėju, jog Edvinui vėl ryškėja alerginės reakcijos, ir jog noriu kad Velykos būtų tobulos, o kepo kekso neįmanoma valgyti ir jis keliauja į komposto dėžę :(

Bet tai buvo užvakar, o vakar atsikėliau gerai nusiteikusi ir pasiryžusi viską sudėlioti į vietas.

Taigi žadintuvas nuskambėjo. Aš per miegus bandžiau suprasti, ar dabar 6 ar 7 ryto (laikas keitėsi)??? Buvo svarbu atsikelti daug anksčiau nei tai daro Emilis, pastaruoju metu jis Vieversys ir keliasi net be žadintuvo :)))
Atsikėliau, greit apsirengiau ir prisimaišiau į padėkliuką žalio guašo.


Greičiausiai tik man šovė, jau užvakar, idėja vaikus nustebinti Velykų Zuikio apsilankymu, kuris palieka sniege pėdas :) Nes baltų Velykų aš pati nepamenu, tad verta pasinaudoti proga ir padaryti kažką stebuklingo :))
Taigi neužilgo mūsų pievelė atrodė taip.


Tikiuosi kaimynai nepagalvojo jog aš išsikrausčiau iš proto :))) Velykų rytą vaikščiodama su dažytais guminiais :)
Pripėdavusi, paslėpiau kelias dovanėles lauke ir priklijavau prie lango Zuikio-Velykio rašytą laišką su nuorodomis kur jų ieškoti.

Jei sniego nebūtų, būčiau pasinaudojusi kita idėja ir pėdsakus padariusi iš miltų (nors šiame bloge rekomenduojama, tai atlikti su vaikiška pudra).


Mano vaikai tokie patys kaip ir daugelis šiuolaikinių vaikų, šiuo metu jie kraustosi iš proto dėl telefone esančių programėlių-žaidimų. Taigi Emiliui atsikėlus, pirmas prašymas buvo duoti pažaisti, ir aš jam nedraudžiau, taigi laiškas palei nosį ir sniege pėdos liko nepastebėtos. Pradėjo kamuoti mintys jog galbūt neverta buvo stengtis. Gerai jog šios mintys kamavo neilgai, kol susiruošėme į bažnyčią, o jau tada vaikai išbėgę į lauką, rado pėdas, ir vieną iš dovanų. Nors laišką teko parodyti man pačiai, nes gal ir būtų nepastebėję, reikėjo prie telefono jį klijuoti, o ne prie virtuvės lango :)

Važiuodami į bažnyčią Emilis bandė skaityti laišką, žodžiai sunkiai dėliojosi, bet buvo suprasta jog kažkas yra už šiltnamio, kažkas už lovos...

Mes šiek tiek per Velykas pagudraujame, į pamaldas važiuojame ne nuo pradžių, o į pabaigą. Jog gautumėme palaiminimą :)) ir grįžtumėme pakylėti namo prie šventinio stalo.


Įkeliu ir servetėlių lankstymo pamokėlę:

Mano servetėlės buvo mažokos 33x33 cm, šiaip tokiam išlankstytam zuikučiui jų reikėtų didesnių.




Grįžę, namo vaikai puolė ieškoti dovanų, ir jas visas lengvai rado.


Edvinas vis šaukė, jog jis bėgo pėdsakais kuriuos zuikis paliko sniege ir rado dovaną :)

 Vienai iš dovanų supakuoti naudojausi šia idėja. 
Šis dviejų buteliukų pakavimas, man kažkuo primena zuikį, tai labai patogus ir naudingas lauknešėlis, ne tik Velykų, bet ir artėjančių (labai tuo tikiuosi, nors šiandien neįtikėtinai dar atrodančių) iškylų į gamtą proga.


Vakare gavome dovanėlių nuo kaimynų, likau sužavėta šia morkyčių-saldainukų pakuote. Nenustoju žavėtis Lietuvos moterimis, o dar labiau savo kaimynėmis, kokios jos nagingos ir originalios :) Ačiū!!!